viduraslis

vidùraslis sm. (1) K, Š, Rtr, RŽ, NdŽ, KŽ, Skr; M, L 1. žr. viduaslis: Malkos numestos į vidùraslį Ig. Viduraslyje mėtėsi išvirtusios klumpės J.Avyž. Vidùraslė[je] atsisėdęs sėdi bi reketis J. Jei katė vidùraslė[je] gulia, būs šiltà Užv. Paskui ėmė vyras stalelį ir pasistatęs jį vidùrasly sakė: – Stalel, denkis! Sch212. Būtybė pradėjus nuo kakalio ant jų į viduraslį visokiais daiktais mėtyt! BsV58(Įsr). Bažnyčios viduraslis L453. 2. Rtr klojimo pado vidurys.